Prasidėjus 1941 m. vasarai, artėjo pirmos metinės kai Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga. Šio laikotarpio užteko įsibrovėliams ir kolaborantams į Lietuvą įvesti Raudonąją armiją ir primesti savo tvarką. Prasidėjo gyventojų trėmimai – birželį iš Tarybų Sąjungos užimtų kraštų ištremta dešimtys tūkstančių žmonių. Atrodė, kad vilties nėra, Lietuva liks okupuota. Tačiau tai nesustabdė lietuvių noro gyventi laisvoje, nepriklausomoje valstybėje. Savo šalies išvadavimui jau iš anksto ruošėsi Lietuvių aktyvistų frontas. Taigi, prasidėjus Tarybų Sąjungos ir fašistinės Vokietijos karui, LAF pasinaudojo situacija ir tą pačią dieną, birželio 22 d., pradėjo sukilimą. Jo tikslas – išvyti sovietinius okupantus ir atkurti nepriklausomą Lietuvą.
Sukilimas truko beveik savaitę – nuo birželio 22 d. iki 28 d. Visų pirmiausiai buvo užimtas Kauno radiofonas ir radijo stotis. Jais sukilėlių vadas Leonas Prapuolenis paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, o vėliau skambėjo Tautiška giesmė. Per ateinančias dienas sukilėliai kovojo su Raudonąja armija ir TSRS kolaborantais visoje Lietuvoje. Birželio sukilimas buvo sėkmingas – ginkluoto pasipriešinimo metu okupantai priversti atsitraukti.
Deja, nors sukilėliai pasiekė pergalę, ji truko neilgai. Lietuvą netrukus okupavo nacistinė Vokietija, kuri nepripažino Lietuvos nepriklausomybės. Košmaras tęsėsi – vieną tironiją pakeitė kita. Nauji įsibrovėliai pradėjo žudynes net nespėjus išvyti ankstesnių.
Žinoma, Birželio sukilimas nėra be kontroversijų, o jas įvertinti yra sudėtinga. Nepaisant to, šiuos įvykius svarbu prisiminti. Sukilimo dalyviai parodė neapsakomą narsą ir pilietišką atsakomybę, pasiryždami kovoti prieš okupantus ir išvaduoti savo šalį. Laikai pasikeitė, tačiau šios vertybės ne ką mažiau reikšmingos – jas verta prisiminti.
2023 m. birželio 22 dieną, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus drauge su Vytauto Didžiojo Karo muziejumi organizuoja pėsčiųjų žygį atminti Birželio sukilimą.
Kviečiame registruotis į žygį – nuoroda.