Įvykiai Ukrainoje nepalieka abejingų. Kiekvienas prie situacijos prisideda tiek kiek gali. Dvi dienas iš eilės Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniai lydimi instruktorių drauge su Lietuvos raudonojo kryžiaus savanoriais krovė kauniečių suneštus daiktus į transporto priemonės kurių maršruto kryptis – Ukrainos kraštas.
1863 metais penkiems Ženevos piliečiams – H. Dunant, Gustave Moynier, generolui Guillaume-Henri Dufourt, daktarams Louis Appia ir Thodore Maunoir, gimė idėja sukurti Tarptautinį pagalbos sužeistiesiems komitetą, kuris vėliau tapo Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu. 1863 m. Diplomatinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo 16 valstybių atstovai, buvo patvirtintas ženklas – raudonas kryžius baltame fone, kad juo būtų galima atskirti ir apsaugoti tuos, kurie teikia pagalbą sužeistiesiems kariams.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija įkurta 1919 m. sausio 12 d. Roko Šliūpo ir kitų medikų pastangomis. Jos veikloje aktyviai reiškėsi daugelis žymių Lietuvos gydytojų, sveikatos apsaugos darbuotojų. Draugija įkūrė ligoninių Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, pirmąją Lietuvoje tuberkuliozės sanatoriją Aukštojoje Panemunėje, greitosios medicinos pagalbos kraujo perpylimo įstaigų, medicinos seserų mokyklų ir kursų, nemažai prisidėjo prie Birštono ir kitų Lietuvos kurortų plėtojimo.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pagrindinės veiklos sritys: senyvų, vienišų žmonių priežiūra ir slauga, mokymas teikti pirmąją pagalbą, pagalba pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams bei migrantams ir humanitarinė pagalba pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų.