Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje viešėjo aktorius Ramūnas Šimukauskas. Svečias kadetams pasakojo apie auditorijos baimę, retorikos užsiėmimus, savo patirtis scenoje.
„Bijoti kalbėti auditorijai yra normalu. Pirmiausia tai suprasti ir reikia. O tuomet – metodiškai dirbti, kol viskas pasikeis. Juk labiausiai bijai tada, kai ko nors nežinai“, – susitikime su Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus auklėtiniais kalbėjo žinomas aktorius Ramūnas Šimukauskas.
Retorikos užsiėmimai moksleiviams, jo nuomone, yra itin svarbūs, nes būtent ugdymo įstaigoje žmonės pasako pirmąsias viešas savo kalbas, o aplinkinių reakcija į jas neretai nulemia tai, kaip kalbėtojas, kreipdamasis į publiką, jausis ateityje.
R.Šimukauskas pasakojo, jog, paklausus žmonių, kodėl jie vengia pasisakyti viešai, yra išgirstami panašūs atsakymai – stabdo baimė pamiršti pagrindinę mintį, pasakyti kažką „ne į temą“, sulaukti patyčių, žiūrėti į veidus, nesudominti.
„Iškalba neretai yra įvardinama kaip menas, tad, jos tikrai reikia mokytis. Tai kaip ir tango ar plaukimas – juk be treniruočių niekas neįvyks?“, – pastebėjo pašnekovas.
Beje, jis prisipažino esąs kaip ir daugelis lietuvių – ne itin mėgstąs kalbėti publikai.
„Scenoje aš kalbu ne nuo savęs, o perteikiu kažkieno kito mintis. Tokia yra mano, kaip aktoriaus, užduotis. Tad, retorikos turėjau mokytis ir pats. Tikrai iki to laiko buvau ne kartą kalbėjęs trejetui“, – atviravo kadetų licėjaus svečias.
Viena iš jo rekomendacijų yra suprasti, kad bijoti baimės nereikia, nes pats jausmas tėra negatyvių minčių kūrinys.
„Kai tai supranti, pirmame plane vietą užima tai, ką pasakysi, o ne tai, kaip jautiesi kalbėdamas. Rekomenduoju kalbėjimui viešai ruoštis – pasidaryti planą, užsirašyti svarbiausias mintis“, – sako aktorius.
Daugybę renginių vedęs R. Šimukauskas apgailestauja, jog didžioji dalis jų scenarijų nėra išlikę.
„Popierinis archyvas kažkaip išsibarsto. Yra išsaugojęs tik tai, ką esu pasižymėjęs kompiuteryje“, – pasakoja pašnekovas.
Keliais praktiškais patarimais, kaip mokytis retorikos, su kadetais pasidalinęs R. Šimukauskas nuramino tuos, kurie kalbėdamiesi baiminasi pamiršti, ką norėjo pasakyti.
„Visada turite laiko 4 – 5 sekundes prisiminti savo minčiai. Ir žinokite – mąstantis žmogus auditorijai yra ne mažiau įdomus, nei kalbantis“, – patikina R. Šimukauskas.
