Šokis – ne tik estetinio, meninio, dvasinio poreikio tenkinimas, bet ir fizinio aktyvumo rūšis kupina energijos, aistros, improvizacijos ir vidinio susikaupimo, turintis įdomią, savitą istoriją. Šokis – tai kūno kalba, tai savęs išraiška, kelionė į save ir tikrojo Aš išgyvenimas, tai taika su savimi, tai harmoningiausias judėjimas, lavinantis visą kūną, tai sveikatos šaltinis, gydantis nerimą, depresiją, neviltį.
Šokis padeda apvalyti mūsų vidinį pasaulį, išlaisvinti mintis ir jausmus, atsipalaiduoti, kūrybiškai spręsti gyvenimo sunkumus, priimti ir pozityviai vertinti save, pajusti ir įsisąmoninti kūno bei proto ryšį, įsileisti į savo gyvenimą daugiau gaivos, džiaugsmo ir meilės. Judesio pagalba atpalaiduojama įtampa, aplink save skleidžiami energijos spinduliai apšviečia šalia esančius, stebinčius ir apgaubia juos žavesiu, šiluma ir jaukumu. Laisvas judesys, improvizacija – tai kaip menininko teptukas, laisvai judantis drobėje ir paliekantis ryškius tikrojo, nuolat besikeičiančio ir nepakartojamo gyvenimo kontūrus, neaprėpiamas žmogaus galimybes, sielos gelmių didybę, išminties galią, sielos ir kūno darną. Martha Graham teigė, kad “Šokis yra paslėpta sielos kalba”, o tai reiškia, kad žmogui nebūtini nieko nereiškiantys, parinkti ir apgalvoti žodžiai. Žmogus šokyje atskleidžia tai, ką galime iš tiesų suvokti ir tuo pačiu atpažinti dalį savęs.
Šokiu bei menine raiška siekiama suteikti mokiniams teorinių ir praktinių šokiams reikalingų žinių, ugdyti meninę, estetinę, socialinę kompetencijas, puoselėti judesių, scenos ir bendravimo kultūrą, teikti estetinį pasitenkinimą, kūno judesio ir emocijų darnos suvokimą, lavinti ritmo pojūtį, gracingus judesius, laikyseną, jausti ir suprasti partnerį.