Savigyna – tai savęs pažinimas, kova su pačiu savimi, savo silpnybėmis ir baimėmis. Geras fizinis pasirengimas dar nėra pasirengimas iššūkiams, nenumatytoms situacijoms. Čia nereikalingi ypatingi fiziniai duomenys ir pasiekimai. Čia svarbiausia noras, valia ir suvokimas viso to, ką darai. Savigyna lavina ne tik kūną. Tai pojūčiais paremti refleksai, skatinantys asmeninį tobulėjimą. Didžiausia ir reikšmingiausia jėga savigynoje – protinės ir psichologinės galios, leidžiančios perimti priešininko galią ir nukreipti ją prieš jį.
Visuomenėje priimta galvoti, kad kovų menai yra žiaurumą skatinantis užsiėmimas, tačiau kova – būdas apsiginti, o tai neapsieina be skausmo. Dauguma kovos būdų moko kautis tokiu pat būdu kaip ir priešininkas, tačiau ginantis netikėtai užkluptam iš to mažai naudos. Todėl kasdienėse gyvenimo situacijose bendraujant su aplinkiniais, draugais, artimaisiais, moksluose ir laisvalaikio metu nereikės galvoti, kaip pasielgti. Supratimas ateis per išlavintus pojūčius, išmintį bei žinias, įgytas treniruočių metu.