Lietuvos karininkų rengimo tradicijos siekia net XVIII a., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus, kai pradėjo kurtis pirmosios karo mokyklos. Pati pirmoji atsirado privačiose kunigaikščių Jeronimo Florijono ir Mykolo Kazimiero Radvilų vadose ir jų iniciatyva. Jų valdomose Nesvyžiaus ir Biržų žemėse buvo laikoma gerai parengta kelių tūkstančių vyrų kariuomenė, kuriai reikėjo savo mokyklos. Todėl 1747 m. Nesvyžiuje kunigaikštis Jeronimas Radvila įkūrė kadetų korpusą, jis apie 1750 m. buvo pertvarkytas į Artilerijos ir inžinierių mokyklą. „Reguliaminą“ (statutą) šiai mokslo įstaigai parašė LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Radvila.
Mokykla su pertrūkiais veikė iki 1776 metų. Čia buvo dėstomos prancūzų ir vokiečių kalbos, geometrija, civilinė architektūra ir fortifikacija, piešimas, artilerija, buvo mokoma žemės matavimų. Mokykloje buvo galima įgyti vien specialiųjų žinių, todėl priimdavo tik tuos, kurie jau ragavo mokslo kitose mokyklose. Nors pagal „Reguliaminą“ mokykloje buvo numatytos 48 vietos, iš tikrųjų mokykloje mokėsi apie 17 mokinių. Mokiniai buvo pratinami žygiuoti, fechtuotis, rengti stovyklas, jų žinioms patikrinti buvo rengiami manevrai ir mokomieji šaudymai. Mokinius mokė svetimšaliai dėstytojai ir karininkai, specialistai puskarininkiai, o suiručių metu – gabesni mokiniai.
1765 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio įsteigtas Varšuvos kadetų korpusas buvo kaip bedra Lietuvos ir Lenkijos karo mokykla. Ji turėjo patenkinti ir Lietuvos poreikius, todėl 1/3 lėšų buvo skiriama iš jos biudžeto. Tai buvo gana aukšto lygio mokykla, joje siekta naudoti geriausią Europos karo mokslo patirtį. Kadetų korpuse buvo dėstomi šie dalykai: lotynų, lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbos, literatūra, ekonomika, moralės ir teisės pagrindai, Lietuvos ir Lenkijos valstybės ir visuotinė istorija, geografija, fizika, aritmetika, geometrija, analitika, piešimas, dailyraštis, šokiai, kūno mankšta, civilinė ir karinė statyba, fortifikacija, fechtavimas. Pažymėta, kad Varšuvos kadetų korpusą baigė Tadas Kostiuška ir Jokūbas Jasinskis. Mokyklos pobūdis buvo pasaulietiškas ir tuo metu visiškai naujoviškas – ji siekė vaduotis iš buvusių teologinių sistemų. Adomas Kazimieras Čartoriskis, sudaręs kadetų korpuso programą, ypač rūpinosi ugdyti patriotinę dvasia dorus, garbingus piliečius. Tam tikslui jis buvo išleidęs korpuso kadetams „Riterio katekizmą“.
Dėl krašto nelaimių apsilpus kunigaikščių Radvilų jėgai, karo mokyklos reikalais užsiėmė LDK iždininkas Antanas Tyzenhauzas. Jis 1774 m. Gardine įsteigė LDK karo mokyklą. Joje mokėsi 17 – 23 mokiniai. Sprendžiant iš mokyklos statuto, čia buvo mokoma topografijos, piešimo, geografijos, teorinės ir praktinės geometrijos, vokiečių kalbos, aritmetikos, kaligrafijos, fechtavimo. Nevengta muštro. Mokyklai vadovavo Friolichas. Dėstė užsienio specialistai ir Nesvydžiaus auklėtiniai Liulnickis ir Hiršbergas.
Nepavykus A. Tyzenhauzo bandymams paversti Gardiną Lietuvos pramonės centru, 1789 m. karo mokykla, sekant Varšuvos pavyzdžiu, buvo pavadinta Kadetų korpusu ir perkelta į Vilnių. Tačiau 1795 m. žlugus Lietuvos ir Lenkijos valstybei, nutrūko ir karo mokyklų veikla.
Šaltinis: „Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo sistema 1919 – 1940“, I dalis. Vilnius, 2018 m.