Antras didelis trėmimas[1] – MGB kodinė operacija “Priboj” (“Bangų mūša”) vyko 1949 m. kovo 25-28 d. Tuo pat metu trėmimai buvo organizuoti Latvijoje ir Estijoje. Iš Lietuvos planuota ištremti 8500 šeimų (25 500 žmonių).
Šį kartą Lietuvoje planai buvo iš karto viršyti. 13 785 MVD ir MGB darbuotojai, kareiviai ir karininkai, 7166 stribai ir 9500 sovietinių bei partinių aktyvistų, sudarę trėmimų vykdymo grupes (kiekvienoje grupėje buvo po vieną MGB ar MVD darbuotoją, 2 kareivius, 2 stribus ir 3 sovietinius bei partinius aktyvistus), iki kovo 31 d. į gyvulinius vagonus sugrūdo ir išsiuntė 8765 šeimas (28 981 žmogų – 8357 vaikus, 11 541 moterį, 9083 vyrus). Tremiant buvo nušauti 5 žmonės.
Lietuvos gyventojai jau buvo matę ne vieną masinį žmonių trėmimą, todėl iš anksto pagal daugelį požymių (atvykus naujoms saugumiečių grupėms, tuštiems ešelonams ir pan.) nuspėdavo, kad artėja nauja genocido akcija. Įkalintų ar ištremtų žmonių giminaičiai nenakvodavo namuose, slapstydavosi patys ir mėgindavo slėpti savo vaikus. Per pirmąją trėmimų bangą MGB nepasisekė rasti 3236 šeimų ir 3912 pavienių žmonių. Iš viso 1949 m. kovo mėn. trėmimo išvengė 13 777 žmonės. Vietoje jų 5235 žmonės 50 buvo surinkti pagal MGB ir sovietinių bei partinių aktyvistų sudarytus papildomus sąrašus. Pavyzdys galėtų būti Tauragės apskritis, kurioje trėmimų išvengė daugiau kaip pusė žmonių.
“Popierinės” instrukcijos dėl tremtinių maitinimo, aprūpinimo medicinos pagalba turėjo slėpti trėmimų ne žmoniškumą. Pakeliui į tremties vietas mirė ne mažiau kaip 50 žmonių, tarp jų – daug kūdikių.
Balandžio 10-20 d. buvo organizuotos trėmimo išvengusių šeimų gaudynės ir Gubernijos (Šiauliuose) stotyje suformuoti dar du ešelonai su tremiamais žmonėmis. Juos SSRS vidaus reikalų ministro pavaduotojas V. Riasnojus vertino kaip “ypač pavojingą kontingentą, kuriam vagonai turi būti įrengti kaip kaliniams”. Taip pat buvo išgabenti 2927 žmonės (680 vaikų, 926 moterys ir 1321 vyras), skirti Bodaibo tresto “Lenzoloto” (patikslintais duomenimis, iš viso buvo išvežta 3090 žmonių) aukso kasykloms.
Per 1949 m. kovo-balandžio mėn. trėmimus iš Lietuvos buvo išgabentos 9598 šeimos (31 917 žmonių). Nesunku pamatyti, kad genocido organizatoriams buvo pateikiami netikslūs tremtinių skaičiai – remtasi negalutiniais apskaičiavimai. Minimalus tremtinių skaičius turėtų būti 32 270 ar 32 735. Šia genocido akcija buvo pasiekta tai, ko nesugebėta padaryti kitokiu teroru: prasidėjo “audringa kolektyvizacija” ir daugėjo komjaunuolių. Paaiškėjo, kaip galima išvengti Sibiro: reikėjo “savo noru” atsisakyti ūkių (kolektyvizuotis), o jaunimui – įsitikinimų.
Dr. Arvydas Anušauskas
[1] Pirmasis – „Vesna“ (Pavasaris) vyko 1948 05 22-23
Didžiosios tremtys buvo dvi – 1948 ir 1949 metų. Per pirmąją buvo ištremta apie 40 tūkst., o per antrąją (operaciją „Priboj“, jau vykdytą visose Baltijos šalyse) – apie 30 tūkst. žmonių.
Šios tremtys pagal savo pobūdį ir motyvaciją skiriasi nuo ankstesnių tremčių. Per 1941 metų trėmimus buvo sudaryti „liaudies priešų“ sąrašai pagal užimamas pareigas: norėta sunaikinti tautos elitą ir valdžią, tuos, kurie būtų galėję organizuoti pasipriešinimą. Buvo naikinama kariuomenė, valdžios struktūros, Šaulių organizacija, partijų žmonės.
Po karo, 1944 – 1948 metais vykdyti trėmimai buvo aiškinami kova su „banditų“, „nacionalistų“ šeimų nariais. Vyras arba žuvo, arba areštuotas, o jo šeima tremiama į Sibirą. Savo ruožtu 1948 – 1949 metų trėmimai jau įvardijami kaip buožijos klasės galutinis sunaikinimas.
Viena vertus, atrodo, jog būta tam tikrų ekonominių motyvų. Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad iki 1948 metų, nepaisant to, kad iš Maskvos kone kas savaitę skriejo telegramos su reikalavimais per porą savaičių sunaikinti pasipriešinimo pogrindį, to padaryti nepavyko. Tad 1948 – 1949 m. trėmimai turėjo ir tikslą pakirsti pasipriešinimo ūkinę materialinę bazę.
Iš interviu su D. Kuodyte “Veidas”, 2008 05 26
Filmas „Raudonieji metai” – nuoroda.
Filmas „Tremties vaikai” – nuoroda.
Filmas „Ledo vaikai” – nuoroda.
Filmas „Misija Sibiras 2008“ – nuoroda.
Informaciją pateikė:
Ingrida Vilkienė
Sekretoriato vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti